From Teatras

Aktorius Rokas Petrauskas – profesijos įkaitas savo noru

„Šiuolaikiniame pasaulyje, kur svarbesnis produktyvumas ir rezultatas, užmirštamos kertinės vertybės  – žmogiškumas ir meilė“, – apie Artūro Areimos režisuotą spektaklį „Po ledu“ kalba Pauliaus Nieko vaidmenį kuriantis Rokas Petrauskas. Pozityvios teatro kritikos Edinburgo Fringe festivalyje sulaukęs ir ypatingu prizu apdovanotas spektaklis –  Oskaro Koršunovo Vilniaus miesto teatre.  Apie aktoriaus profesiją ir įkvėpimą, kalbamės su aktoriumi…

Aktorius Vytautas Rašimas: „Visada reikia išeiti iš saugaus uosto – laivas tam ir yra, kad plaukiotų“

Vasario 24d. House of Puglu erdvėje atgims aktoriaus Vytauto Rašimo monospektaklis pagal Gendručio Morkūno esė rinkinį „Švęsti kosmose ir tvarte“. Apie paprasto žmogaus paieškas (ne)paprastame mūsų pasaulyje, nuolatos balansuojančio tarp nepaprastumo ir prastumo, kalbamės su aktoriumi Vytautu Rašimu. Kviesdamas į spektaklį teigiate: „Tai vieno paprasto aktoriaus išpažintis“. Vytautai, paaiškinkite man, kas yra paprastas aktorius? Vien…

Asmeninis teatro iššūkis – kaip diena, taip spektaklis! (I dalis)

Jau kuris laikas rašymas ir teatras mano galvoje nebedraugauja. Teatriniai įspūdžiai vis rečiau ir rečiau nuguldavo į tekstinį pavidalą, kai pajutusi, jog kritinis teatro stebėjimas atima magiją ir malonumą, palikau visas užrašų knygeles ir rašiklius namie. Asmeninis spektaklio vertinimas pastaraisiais metais apsiribojo vos keliais, tačiau labai svarbiais kriterijais: 1) ar spektaklis pasičiumpa tiek, kad tampa…

SIRENOS`15 : „Kai aš numirsiu – ateikite persirengę paukščiais“ (Pippo Delbono „Orchidėjos“)

Klausiu savęs : Argi nepavyks man tinkamai sudėlioti minčių apie kone labiausiai emociškai paveikusį „Sirenų“ spektaklį –  Pippo Delbono „Orchidėjas“? Ir tikrai bijau, kad nepajėgsiu. Žinot, kaip kadaise Herman Hesse knygoje „Siddhartha“ išsireiškė : „Words do not express thoughts very well. They always become a little different immediately they are expressed, a little distorted, a little…

SIRENOS`15 : Kiek kartų dar liko įkvėpti? (K. Mitchell „Plaučiai“)

Rugsėjo 29d. “Sirenos“ pakvietė į pirmąjį užsienio programos spektaklį. Menų spaustuvėje buvo pristatomas Katie Mitchell spektaklis „Plaučiai“. Festivalio akcentu laikydami būtent užsienio programą, „Sirenos“ šiemet pasitinka su šūkiu : „Visa kita nesvarbu“. Kiekvienais metais žaviuosi festivalio pasirenkamomis frazėmis. Štai pernai buvo kviesta užsukti į teatrą visų tų, kuriems atsibodo kasdienė vaidyba, šiemet akcentuojamas faktas, esą…

Triušių paieškos su Aidu Giniočiu

Be proto dievinu tokius teatrinius reiškinius, kai nežinai, kada pabaiga ir ar tokia išvis bus. Gal aktorius išeis vidury pjesės? gal štai dabar pati būsiu paprašyta užlipti ant scenos?  gal mano užrašų knygelė bus liudininkė įvykių, atsitikusių būtent šioje scenoje?  Būtent tokiame reiškinyje ir teko apsilankyti balandžio 14 – ąją, Vilniaus mažajame teatre, kur vyko…

„Žudyti lėtai, kad pajustų, jog miršta“ arba „NO THEATRE“ spektaklis – kolektyvinis išgyvenimas „Kaligula“

Praėjus keletui dienų po „No theatre“ spektaklio rodymo, manau, jau esu pajėgi sudėlioti emocijas, kuriomis gyvenau šio pasirodymo metu. O jų būta tikrai daug, nes pavadindami tai kolektyviniu išgyvenimu, „No theatre“ komanda visiškai neapsiriko. Branginantys savo asmeninę erdvę ir atėję į šią Lietuvos kino, muzikos ir teatro muziejaus salę, dalis žiūrovų, greičiausiai, sutriko – vos…

Kaip statistinį lietuvį atvesti į teatrą? Bad Rabbits „Š.T.C – šiuolaikinis tolerancijos centras“

Štai sėdžiu bibliotekoje, lipdau žodžius vieną prie kito ir mąstau, kaip turėčiau apibrėžti statistinį lietuvį, kurį šia rašliava norėčiau pasiekti. Tačiau kreipiuosi ir į Tave, kaip į žmogų, kuriam įdomus teatras ir jame nagrinėjamos socialinės problemos. Metu žvilgsnį pro langą, o šį patraukia du vyrukai, aršiai vienas kitam įrodinėjantys, neabejoju, svarbiausias gyvenimo tiesas. Kedukai –…

Kodėl po „Savižudžio“ norėjosi gyventi?

„Lyg grįžus į namus“. Taip galėčiau įvardinti jausmą, kuris aplankė ir vėl įžengus į Vilniaus Mažąjį teatrą. Teatro kilimai, sienos, lempos, veidrodžiai, visi ir vėl su manimi sveikinosi daugiau nei po pusės metų pertraukos. Negaliu paaiškinti, kodėl būtent šis, o ne kitas teatras sukuria tokį jaukumo pojūtį. Ar tai senomis teatrinėmis tradicijos grindžiama Mažojo veikla…