Tagged atradimai

MALTA : Nietzshe, refleksijos ir asmeniniai atradimai

Kai jau 2015 – ieji su visais nuotykiais, pažintimis, vaizdais, tikslais, dainomis, filmais, artėja link galo, natūralu, kad kyla noras ir galvoje sudėlioti viską į vietas, kad 2016 – aisiais, pats sau, mano mielas, netrukdytum eiti. Nežinau, kaip Jūsų gyvenimuose, bet maniškiam tai vyksta būtent taip – aš pati sau esu tas žmogus, pastatantis sieną priešais nosį ir tuomet ilgą laiką į ją baksnojantis. Šio vieno paskutiniųjų metų įrašo pagrindinis motyvas – kelionė į Maltą ir mintys, su kuriomis keliauju per ją.

„Per Islandiją atbulomis“ („Scanorama“ filmo apžvalga)

Vilniaus kino teatruose lapkričio 5-ąją startavo Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Nuo atidarymo pradžios jau praėjo trys dienos, o aš tik dabar spėjau įšokti į šį kino traukinį, važiuojantį į „Forum Cinema Vingis“ – „Skalvijos“ kino teatrų maršrutais. Tačiau „Scanorama“, net neabejoju, iki pat lapkričio 15 d. kino salėse priglaus visus, net ir vėluojančius. Tuo…

SIRENOS`15 : „Kai aš numirsiu – ateikite persirengę paukščiais“ (Pippo Delbono „Orchidėjos“)

Klausiu savęs : Argi nepavyks man tinkamai sudėlioti minčių apie kone labiausiai emociškai paveikusį „Sirenų“ spektaklį –  Pippo Delbono „Orchidėjas“? Ir tikrai bijau, kad nepajėgsiu. Žinot, kaip kadaise Herman Hesse knygoje „Siddhartha“ išsireiškė : „Words do not express thoughts very well. They always become a little different immediately they are expressed, a little distorted, a little…

„Žudyti lėtai, kad pajustų, jog miršta“ arba „NO THEATRE“ spektaklis – kolektyvinis išgyvenimas „Kaligula“

Praėjus keletui dienų po „No theatre“ spektaklio rodymo, manau, jau esu pajėgi sudėlioti emocijas, kuriomis gyvenau šio pasirodymo metu. O jų būta tikrai daug, nes pavadindami tai kolektyviniu išgyvenimu, „No theatre“ komanda visiškai neapsiriko. Branginantys savo asmeninę erdvę ir atėję į šią Lietuvos kino, muzikos ir teatro muziejaus salę, dalis žiūrovų, greičiausiai, sutriko – vos…

Kaip statistinį lietuvį atvesti į teatrą? Bad Rabbits „Š.T.C – šiuolaikinis tolerancijos centras“

Štai sėdžiu bibliotekoje, lipdau žodžius vieną prie kito ir mąstau, kaip turėčiau apibrėžti statistinį lietuvį, kurį šia rašliava norėčiau pasiekti. Tačiau kreipiuosi ir į Tave, kaip į žmogų, kuriam įdomus teatras ir jame nagrinėjamos socialinės problemos. Metu žvilgsnį pro langą, o šį patraukia du vyrukai, aršiai vienas kitam įrodinėjantys, neabejoju, svarbiausias gyvenimo tiesas. Kedukai –…